Rusija: Krikščionys susiduria su augančiu persekiojimu

Eric Mataxas

Mes visi žinome apie baisias aplinkybes, su kuriomis susiduria krikščionys islamiškame pasaulyje. Netgi baltieji rūmai galų gale krikščionių persekiojimą Irake ir Sirijoje pavadino genocidu.

Tačiau yra dar viena vieta pasaulyje, kur religinė laisvė atsidūrė pavojuje – Rusija.

Tai yra iš dalies netikėta. Galų gale po sovietinė Rusija didžiuojasi savo krikščioniškuoju paveldu. Jos prezidentas, Vladimiras Putinas, save pristatė kaip Rusijos ortodoksijos čempioną. Jo pozicija ginanti tradicinę santuoką ir oponuojanti homoseksualiems aktyvistams pelnė gausią pagarbą ir palaikymą iš daugelio krikščionių.

Tačiau paklauskime Donaldo Ossewaarde’o, ar jis mano, kad Putinas ir Putino Rusija yra religijos laisvės čempionai. Ossewaarde’as – baptistų misionierius iš JAV, buvo vienas iš pirmųjų, kuriems teko palikti šalį dėl neseniai priimto „Yarovaya“ įstatymo

„Yarovaya“ įstatymas (rus. Закон Яровой), kuris neva turėtu būti antiteroristinis ir užtikrinantis viešąjį saugumą, draudžia „religinius susirinkimus neregistruotose vietose“, draudžia skelbti religinius įsitikinimus internetu ir suteikia daugiau teisių Rusijos pareigūnams apriboti atvykimą ir net išvykimą iš šalies.

Kadangi naujasis įstatymas sukuria rimų apribojimų evangelizacijai (arba kaip Rusijos valdžia vadina - „prozelityzavimui“), nėra sunku nutuokti, kaip baptistų misionierius galėtu „prisivirti sau košės“.

Naujasis įstatymas „misionierišką darbą“ apibūdina kaip „religinės asociacijos veiklą, skirtą skleisti informaciją apie jos tikėjimą tarp žmonių, kurie nėra tos religinės asociacijos dalyviai (nariai, sekėjai), su tikslu tuos žmones padaryti dalyviais (nariais, sekėjais).

Veikla, patenkanti po šiuo apibrėžimu gali būti „atliekama „be kliūčių“ [paskirtose] bažnyčiose ir kitose religinėse vietose… [ir tai yra] aiškiai draudžiama vykdyti misionierišką veiklą privačiose patalpose.“

Ossewaarde’as buvo areštuotas už tai, kad rengė Biblijos studijas savo namuose ir paviešino informaciją apie jas. Jam už tai buvo skirta 40 000 rublių, arba 625 JAV dolerių bauda. Dar daugiau – Rusijos teismo paskirtas advokatas įspėjo jį sutikti su baudos skyrimu ir palikti Maskvą. Tačiau Ossewaare’as šį sprendimą apskundė.

Kitos grupės, kaip septintosios dienos adventistai, mormonai ir ypač sekmininkai yra teisėtai susirūpinę dėl to kas bus toliau. Rusijos sekmininkų sąjungos lyderis krikščionių teisių grupės Forum 18, esančios Osle, pasakė, kad „vietinės policijos pareigūnas atėjo į namus, kur grupė sekmininkų susitinka kiekvieną sekmadienį … [ir] su pasitenkinimu išrėžė: „dabar jie įgyvendina įstatymą ir aš išvysiu jus visus lauk iš čia.“

Taip naujasis įstatymas gresia tapti dar vienu skyriumi jau ir taip visą amžių besitęsiančioje Rusijos sekmininkų persekiojimo istorijoje.

Yra visiškai aišku, kad naujasis įstatymas turi labai mažai ką bendro (jei iš vis turi) su krikščionybės gynimu ir turi daug bendro su rusiškuoju nacionalizmu. Deividas Aikmanas sakė žurnalui „Christianity Today“ - „Rusijos ortodoksų bažnyčia yra rusiškojo nacionalizmo tvirtovės, pastatytos Vladimiro Putino dalis… Viskas, kas nesutampa su šia kryptimi yra reali grėsmė, ar tai būtu evangelikų sekmininkų misionieriai ar bet kas kitas.“

Esmė yra tame, kad islamistai ir hindu nacionalistai taip pat žiūri į nebendradarbiaujančius krikščionis kaip į grėsmę jų pačių „gerosios visuomenės“ sampratai. Ir kol [ačiū Dievui] Rusija nenaudoja smurto – bent jau kol kas ne – religinės laisvės apribojimas yra realus kaip niekad.

Taigi, savo susirūpinimą ir nepasitenkinimą mes turim padaryti aiškų valstybės departamentui, baltiesiems rūmams ir mūsų išrinktiems atstovams. Ir jei mes negalim priversti savęs to padaryti, mes mažų mažiausiai turim turėt padorumo nustoti garbinti Vladimirą Putiną.

Versta iš BreakPoint