Pašaukimas: 5 žingsniai į super dvasingumą

Taip pat galima nukrypti ir į kairę. Taigi, keletas žingsnių į kairę, kurie veda į „super dvasingumą“. Pagrindinė šio nuklydimo priežastis – atsisakymas priimti antrąjį pašaukimą tarnauti kitiems.

Pirmas žingsnis į kairę. Noras patikti Dievui ir dvasinėje srityje pasiekti didžiausią rezultatą, dėl Dievo atlikti kažką svarbaus ir didelio. Pasiryžimas visomis jėgomis patikti Dievui. To pasekoje, bendravimas su kitais tikinčiaisiais tampasunkesnis, nes jų dvasinis stovis ne toks geras, kaip tavo. Jie mažiau trokšta ir nori patikti Viešpačiui. Vis dar bandai pakelti, panešti ir suprasti kitus.

Antras žingsnis į kairę. Tau mažiau norisi bendrauti. Tu jauti, kad esi dvasingesnis, labiau nusižeminęs ir labiau trokšti Jam tarnauti, todėl nusprendi siekti dvasinių aukštumų be kitų pagalbos ir eiti greičiau, nes kiti „stabdo“. Tavo ypatingumo statusas po truputi atsijoja brolius ir seseris, nes kiti tampa ne tokie dvasingi ir neperspektyvūs. Kiti krikščionys seka paskui Jėzų per lėtai, tau norisi greitesnių rezultatų. Mažėja bendrų maldų, bendravimo ratas siaurėja. Širdyje auga kitų pateisimas, vis dažniau pastebi ir galvoji apie kitų trūkumus.

Trečias žingsnis į kairę. Gauni ypatingą misiją ir esi apdovanojamas už tokį atkaklų Viešpaties ieškojimą. Bendraujančių ratas mažėja. Atsiranda tik keli išrinktieji, tarp kurių tu esi ypatingas. Tu gauni vis didesnius apreiškimus, tarytum, pasinerdamas į tikrą dvasinį pasaulį. Trokšdamas būti dar arčiau Dievo, imiesi papildomų priemonių: ilgų pasninkų, naktinių maldų ir karštligiškai ieškai dvasinių potyrių, apreiškimų ir ypatingų patvirtinimų. Bendrauji tik su keliais išrinktaisiais. Širdyje auga kitų pateisimas, nes jie tokie lėti ir vangūs tarnauti Dievui. Jie visiškai nesupranta dvasinių dalykų. Tu manai, kad pagrindinė to priežastis yra jų paslėptos nuodėmės, religingumas ir pasaulietiškumas. Tu, tiesiog, degi dėl Dievo. Tai ženklas, kad esi ypatingas ir tave Viešpats galingai naudos ateityje.

Ketvirtas žingsnis į kairę. Tau atrodo, kad Biblija skirta tik pradedantiesiems, nes dabar tu pažįsti dvasios gelmes. Kiti nemoka skaityti Biblijos taip, kaip reikia. Beveik visi aplink tave eina blogu keliu arba yra tik „eiliniai“. Tu ruošiamas ypatingai misijai. Dievas tave parengs ir tu vėliau kitus vesi ir mokysi ypatingų dalykų. Tai, tiesiog, tavo misija ir artumo su Dievu rezultatas. Jam patinka, kad tu toks atsidavęs. Su kitais Dievas neturi laiko ir jėgų terliotis, bet tu, daug ko atsisakęs dėl Dievo ir taip nusižeminęs, esi ruošiamas ir skirtas Jo šlovei. Tu nori dar daugiau Jam patikti.

Penktas žingsnis į kairę. Tu visiškai atsiskiri ir tampi apaštalu. Tu myli Dievą, susikurtą apreiškimais, bet nepakeli visų nedvasingų. Tu atsiduodi visiškai Jam, atsisakydamas turto, pinigų, mažiau valgai, daug pasninkauji, ištisai meldiesi ir imiesi kitų papildomų priemonių sutramdyti save, kad galėtum gauti apreiškimą ir būti arčiau Dievo. Biblija skirta tik dvasios pirmokams, kaip ABC, apreiškimai ir balsai tampa pagrindiniu tavo vedliu. Tu pagal svarbą danguje esi antras po Kristaus (dėl visa ko į šį sąrašą įtrauki ir apaštalus). Tu ypač nusižeminęs, nuolankus, nes beveik nieko neturi ir alini save, daug dirbi maldose dėl Dievo. Tiki, kad ateis laikas ir visi „nedvasingi“ pamatys, kiek daug tu padarei dėl Dievo ir kaip Dievas tave vertina. 

Tokie nukrypimai galimi, tiek pavienio tikinčiojo, tiek visos bažnyčios gyvenime. Tačiau labai svarbu, kad bažnyčios pastoriai, lyderiai ir mokytojai eitų kelio viduriu ir nenuklystų, nei į dešinę, nei į kairę. Bažnyčios augimas priklauso nuo jų, nes koks yra pastorius ir lyderis, tokia yra ir visa bažnyčia. Todėl, ypač svarbu melstis ir palaikyti bažnyčios pastorius, mokytojus ir Dievo žodžio aiškintojus, kad meilė ir rūpestis bažnyčios nariais nebūtų pakeisti kontrole ir planavimu, o finansiniai ir materialūs dalykai netaptų priemone plėtoti ir išlaikyti bažnyčios struktūrą. 

Jėzaus mokymas žemėje buvo labai skirtingas ir dažnai nesuprantamas rašto žinovams ir aiškintojams, nes šiame mokyme nebuvo įsakymų, nurodymų ir detalių nuostatų, prie kurių buvo įpratę Senąjį Testamentą nagrinėjantys žydai. Jėzaus mokymas buvo paprastas, pateikiamas palyginimais ir lydimas realios jėgos, išlaisvinančios žmogų iš religinių varžtų ir įsakymų. Vis dėlto, prieš palikdamas savo mokinius, Jėzus paliko vienintelį įsakymą – mylėti vienas kitą.

Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą. (Jono 13:34)

Vienas iš daugelio krikščionių...

Ištrauka iš knygos Pašaukimas, 
Daugiau informacijos ir knygų www.jotikslas.lt

Ankstesnis straipsnis