Pašaukimas: Pusiausvyra tarp dviejų pašaukimų

Viešpats turi du pašaukimus tavo gyvenimui.<...> pirmąjį pašaukimą ateiti, pasilikti Jėzuje Kristuje ir augti Jo pažinimu <...> antrąjį pašaukimą tarnauti kitiems, patepimą, įvedimą į jį bei jo išlaikymą. Šie du pašaukimai yra neatskiriami ir priklauso vienas nuo kito. Savo išminti Viešpats susiejo juos ir padarė neatskiriamus, kad tu neišklystum iš kelio.

Kada esi pirmajame pašaukime ir asmeniškai bendrauji su Jėzumi, Jis skatina tave tarnauti kitiems, suteikdamas patepimą ir jėgą įvykdyti tai. Iš kitos pusės, kada tarnauji kitiems, tu skatinamas Šventosios Dvasios grįžti prie pirmojo pašaukimo ir semtis jėgų iš Viešpaties, nes tavo tarnystė priklauso nuo asmeninio ryšio su Viešpačiu. Šie du pašaukimai vienas be kito negali. Tu negali tarnauti kitiems be asmeninio ryšio su Viešpačiu, o bendraudamas su Juo negali nebūti skatinamas tarnauti kitiems.

Tik laikydamas abu pašaukimus, tu eini kelio viduriu ir neišklysti į kelkraščius. Kada stengiesi vykdyti tik kurį nors vieną pašaukimą, tada artėji prie kelkraščio. Jei nuo kelio vidurio pradedi judėti į dešinę ir tavo visą laiką užima tik tarnystė, tada Šventoji Dvasia skatina tave grįžti prie Viešpaties kojų ir skirti laiko asmeniniam bendravimui, tokiu būdu sulaikydama tave nuo paklydimo. Bet, jei atsiskiri ir vien tik bendrauji su Viešpačiu, tada Ji primena ir skatina tave tarnauti kitiems ir būti toje tarnystėje, kurią tau paskyrė. Šventosios Dvasios vedimas yra virš šių dviejų pašaukimų, Ji veda ir mokina tave išlaikyti pusiausvyrą ir nenuklysti, nei į kairę, nei į dešinę.

Neįmanoma pasirinkti ir būti tik viename iš šių pašaukimų. Asmeninis bendravimas su Viešpačiu yra pagrindinis, esminis ir svarbiausias pašaukimas. Nuo jo priklauso, kada ir kaip tu būsi įvestas į tarnavimą, tačiau, jei bendrausi tik su Viešpačiu, atsiskirsi ir pamesi antrąjį pašaukimą, tai pasiklysi. Apaštalas Povilas rašė savo laiške, kad jis turi skelbti Evangeliją kitiems, nes tai jo pareiga, kuriai buvo pašauktas. Jeigu skelbiu Evangeliją, neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina pareiga, ir vargas man, jei Evangelijos neskelbčiau! (1 Korintiečiams 9:16)

Tačiau, pasinėrus tik į tarnavimą, kad ir Viešpaties paskirtą, gali greitai pavargti ir užgniaužti į tave liejamą patepimą, nes tau reikalingas poilsis Viešpatyje ir laikas asmeniniam bendravimui su Juo. Todėl subrendusio krikščionio pagrindinis iššūkis tampa, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp šių pašaukimų - tarp asmeninio bendravimo ir tarnystės? Kaip atsiriboti nuo begalės darbų, pareigų ir pagalbos kitiems ir rasti laiko Viešpačiui, tačiau, kaip bendraujant su Juo, išlikti ištikimu ir tarnauti kitiems visa širdimi? Šventoji Dvasia visada veda kelio viduriu, o kada mes slystame į dešinę arba į kairę, Ji ragina, skatina ir moko paklusti Jos vedimui, sugrąžindama mus į kelio vidurį. Tik virš kelio yra Šventosios Dvasios vedimas. Jei mes ignoruojame Jos balsą ir einame patys, tada pradedame klysti. Pasukus į kairę arba į dešinę, yra pametamas pats svarbiausias dalykas – Šventosios Dvasios vedimas. Be jo mūsų gyvenimas iš lėto progresuoja nuklydime į dešinę „pasaulietiškumą“ arba į kairę „super dvasingumą“. Pasukimas į šonus iš pradžių nėra toks drastiškas, matomas ir staigus. Nuklydimas nuo kelio vidurio vyksta palaipsniui, iš lėto, žingsnis po žingsnio. Jei pasiliekame pirmame nuklydimo žingsnyje, tada žengiame ir antrąjį, kol galop, išsukame pilnai iš kelio.

Vienas iš daugelio krikščionių...                                                             

Kitas straipsnis

Ištrauka iš knygos Pašaukimas, 
Daugiau informacijos ir knygų www.jotikslas.lt