Kelionė į "THIS IS THE DAY" festivalį

Apie festivalį sužinojau klausydamas krikščioniško radijo XFM, tačiau ten visas šis festivalis buvo pristatomas labiau kaip krikščioniškos grupės Jesus Culture koncertas. Kadangi tikiu Kristumi jau ne pirmus metus ir mano tikėjimas daro didelę įtaką mano gyvenimui, panašaus pobūdžio renginiai traukia mano širdį.

Pirmiausia verta paminėti tai, kad į šią kelionę išvykau visiškai atsitiktinai. Kartą klausydamas rytinės radijo laidos išgirdau, kad yra galimybė laimėti kelionę į šį festivalį, tuomet užsiregistravau žaidime, kurį vėliau pavyko laimėti. Ačiū Dievui!

Ir štai praėjus porai savaičių aš jau autobuse pilname radijo stoties XFM "fanų". Būrys nepažįstamų žmonių, pasiryžusių kelionėj, kurią organizavo XFM kolektyvas. Kelionė kainavo nei daug nei mažai - 150 €. Tikriausiai daugelis sutiktų su manimi, kad pinigai šioje situacijoje yra svarbus aspektas, nes išleistoji suma formuoja tam tikrus lūkesčius. Tačiau man tas negalioja, nes aš važiuoju nemokamai! Ar gali būti geriau... Jokių lūkesčių, tad viską įvertinti galėsiu labai objektyviai.

Pradėsiu nuo kelionės autobusu. Autobusas labiau priminė mikroautobusą ir visiems keleiviams užėmus savo vietas jame neliko nei vienos laisvos vietos. Išvažiavome apie 20val. Kelionė prasidėjo nuo maldos, prašant Dievo apsaugos ir palaiminimo. Sekėsi iš ties neblogai: keli sustojimai degalinėje, pasikalbėjimai, juokas, nuotaika gera. Atėjus miego metui tai padaryti buvo iš ties sudėtinga, ypač sėdintiems gale. Na o man pasisekė sugebėjau primigti ant autobuso grindų. Ryte atsibudome kiek pamiegoję ir tęsėme kelionę. Iš viso kelyje sugaišome 22val kol pasiekėme viešbutį Budapešte, kuriame ir apsistojome.

Viešbutyje mus pasitiko maloni gidė ir iškarto išvykome į pirmąją ekskursiją. Kadangi viešbutis buvo gan atokiai nuo miesto centro, važiavome tramvajumi. Kelionė trūko apie pusvalandį, tačiau neprailgo, nes tai buvo mano pirmoji kelionė tramvajumi, taip pat buvo daugybe vengrų kuriuos buvo įdomu stebėti. Labiausiai įsiminiau vieną jauną vaikiną, kuris atrodė kaip įprastas studentas, jis stovėjo vienas tramvajaus vagonų sandūroje ir gėrė vyną tiesiai iš butelio, gan neįprastas reginys viešoje vietoje. Atvykę į miesto centrą klausėmės gidės pasakojimų apie miestą ir netikėtai praėjome pro Lietuvos ambasadą, tai gerokai praskaidrino mūsų nuotaiką. Tuomet priėję upę, Dunojų, laivų prieplaukoje įlipome į laivą ir plaukėme juo. Išties Vengrija turi kuo pasigirti: įspūdingi vaizdai, miesto istorija bei Dunojus.

Kitą dieną ryte pratęsėme ekskursiją. Ekskursija buvo labai žaibiška, kai kurie atsilikdavo, nes nebuvo jėgų ekskursijos tempui palaikyti. Gidė norėjo per trejas valandas mums aprodyti visą Budapeštą! Žinoma jai nepavyko, nes tai didelis miestas, jame gyvena apie 2mln žmonių! Artėjant ekskursijos pabaigai galvoje vis labiau sukosi mintys apie festivalį. Tuomet judėjome link metro, kuriuo ir vykome į koncertą.

Šalia arenos kurioje viskas vyko, mus pasitiko apsauga ir gerai mus iškračiusi įleido prie bilietų tikrinimo eilių. Praėję patikrą atsidūrėme fojė, kur vyko prekyba Jesus Culture atributika, bei buvo gausu savanorių pasiruošusių kiekvienam padėti.

Kai užėjau į pagrindinę salę ten pamačiau jau vykstantį koncertą bei apie septynių tūkstančių žiūrovų salę. Vieni stovėjo vidury salės, stovimų vietų sektoriuje, kiti sėdėjo aplinkiniuose sektoriuose. Pasirodymas po pasirodymo, o Jesus Culture, dėl kurių dauguma ir važiavo, taip ir nematyti. Buvo repuojamos ir giedamos giesmės vengrų kalba vietinių atlikėjų. Nors nieko nesupratau savo dvasia jaučiau, kad visa tai šlovina Dievą. Pradėjau suprasti, kad šio renginio esmė yra skelbti Evangeliją netikintiems žmonėms, tai man priminė Lietuvoje vykusį festivalį "Vilties festivalis 2011", kuris vyko Siemens arenoje Vilniuje ir buvo organizuotas Billy Grahamo amerikiečių organizacijos. Pradėjau suprasti, kad tai visai ne Jesus Culture koncertas, nes vieną žinomą vengrų atlikėją keitė kitas. Nepaisant to, kad tikėjausi išvysti Jesus Culture koncertą, tai manęs visai nenuvylė, nes koncerto metu atmosfera buvo puiki. Giedojau giesmes vengriškai nieko nesuprasdamas ir mėgavausi tuo, nes lygiai taip pat kaip Lietuvoje taip ir Vengrijoje aš galiu pašlovinti mano Dievą, šios visatos Kūrėją. Verta paminėti, kad buvo ne vien krikščionys atlikėjai, o taip pat ir žymus Vengrijos atlikėjai. Vengrų atlikėjų aš nepažinojau, tačiau nebuvo sunku suprasti, kad jie neatlieka giesmių. Atsisukęs į savo kaimynę vengrę tik pasitikslinau ir ji tai aptvirtino. Giesmių ir dainų intarpų metu įvairūs žmonės skelbė Evangeliją apie Kristų, taip pat tą labai ryžtingai darė atlikėjai giesmių metu. Renginys buvo labiau orientuotas į vengrų publiką, nes tik retkarčiais pasirodydavo subtitrai ekrane tam, kad kitataučiai suvoktų kas esamuoju momentu vyksta ant scenos. Vienu metu joje buvo pakviesti įvairių denominacijų vyresnieji: sekmininkų pastorius, protestantų pastorius, babtistų pastorius, presbiterionų vyskupas, katalikų kunigas. Visi jie sustojo į vieną eilę ir tuo pat metu buvo atliekama viena giesmė kuri tarpais užtildavo ir kiekvienas jų meldėsi už savo šalį Vengriją. Taip pat išvydome vaizdo įrašą kuriame žydų rabinas sakė pasveikinimą vengrų kalba. Kiek supratau prieš tai, žmonės buvo raginami ieškoti dvasinių namų - bendruomenės, kurioje galėtų augti. Tad šią maldą galima buvo suprasti dviprasmiškai: kaip maldą arba kaip parodymą kur žmogus gali eiti. Asmeniškai man ši dalis patiko kaip tokia kurioje vyrauja vienybė tarp skirtingų denominacijų, tačiau nepatiko kad katalikybė pateikiama kaip lygiareikšmė alternatyva žmonėms besirenkantiems dvasinius namus, žinant tai, kad katalikų bendruomenėse yra daug stabmeldystės.

Praėjus maždaug keturioms valandoms nuo renginio pradžios, salėje prasidėjo šurmulys bei plojimai, nes scenoje buvo užgesintos šviesos, o tai reiškė, kad atėjo Jesus Culture eilė. Po 10 min tylos ir kaupimosi, po truputį pradėjo įjungti šviesas ir išvydome grupės Jesus Culture kontūrus. Buvo daug emocijų. Pirmąją giesmę atliko, kartu su Jesus Culture atvykęs krikščionių atlikėjas Martin Smith, tuomet pradėjo giedoti Jesus Culture, jie nepaliko abejingų. Salė vieningai giedojo jų populiarias giesmes, stovint minios viduryje apima nerealus jausmas, kai daugybe Dievo vaikų šlovina Jį. Jesus Culture kolektyvas kartu su Martin Smith kuklinosi ir už viską atidavė šlovę Dievui. Pasirodymo lūžis įvyko jiems atliekanti giesmę "Break Every Chain". Šioje giesmėje yra tokie žodžiai: Jėzaus vardas turi jėgą nutraukti visas grandines ar pančius. Giedant šią giesmę iš tiesų apima supratimas, kad Kristuje yra visa jėga nutraukti bet kokias grandines, ne kai kurias, bet visas grandines! Kas tai bebūtų kiekvieno gyvenime ar sunkumai santykiuose, ar finansiniai sunkumai, ar ligos, ar negalios Jis turi galia viską nutraukti ir ištraukti kiekvieną, kuris Jo šaukiasi iš bet kokio sunkumo. Neapsakomai geras jausmas kai tai supranti ir išgyveni. Iškarto po šios nuostabios giesmės muzikos grupės nariai ragino pakelti ranka kiekvieną kuris susiduria su bet kokiais sunkumais. Atsiliepė nemažai žmonių, o visi kiti supę tuos žmones buvo paraginti melstis už tuos kurie pakėlė ranką. Juk Jėzus veikia per mus ir Jis yra mumyse kai priimame Jį, tad mes turime tam įgaliojimą, visa tai buvo paskelbta nuo scenos, grupės nariai išskirtinai bandė pabrėžti, kad juose nėra nieko ypatingo, bet viską daro Dievas. Tuomet apsidairiau ir pamačiau žmogų iškelta ranka, priėjau prie jo. Prie jo jau buvo priėję žmonių tad aš prisijungiau ir meldžiausi už jį, skelbiau pergalę jo gyvenime. Toks yra mano darbas ir tai ką skelbiu ne aš darau, bet Dievas. Man labai patiko ši dalis, kadangi pasijaučiau ne kaip žiūrovas, bet kaip dalyvis, galintis patarnauti ten buvusiems žmonėms. Vėliau po maldos sekė daugybės žmonių pasakojimai kaip maldos metu jie pajautė, kad buvo išgydyti ir maldos buvo atsakytos. Pasisakyti buvo daug norinčių tad spėjo tik pirmosios eilės, na o aš tikiu, kad ir tas žmogus už kurį meldžiausi šiandien šlovina Dievą, nes Jis ištikimas ir atsakė į to žmogaus poreikį. Tuomet sekė dar kelios giesmės ir festivalis buvo baigtas. Atrodė, kad Jesus Culture grupės pasirodymas trūko tik kelias minutes, laikas praėjo labai greitai.

Iškarto po festivalio sėdome į autobusą ir judėjome namo. Kelione buvo labai ilga, tačiau buvau pilnas gerų emocijų. Praėjus dvidešimt vienai valandai buvome Vilniuje. Nepaisant to, kad iš viso kelionė autobusu užtrūko keturiasdešimt tris valandas, o pasibuvimas Vengrijoje tik dvidešimt aštuonias ir to, kad tai visai nebuvo Jesus Culture koncertas, o kasmetinis Vengrijoje vykstantis Evangelizacinis festivalis, kelione man labai patiko ir paliko daug nepamirštamų įspūdžių. Kaip už dyką tai labai gerai! Juokauju... Labai dėkoju XFM radijo stočiai už suorganizuotą kelionę!

Vitalijus