Lietuvoje pranašas John Harke

Liepos 5-7 dienomis į Lietuvą atvyksta pamokslininkas ir pranašas John Harke iš Havajų. 

John'as Harke kartu su žmona Meleana 1997 m. Havajuose įkūrė Passion Ministries tarnystę. Kartu su dviem vaikais, Charles'u ir Leilani jie pradėjo keliauti per Jungtines Valstijas ir statydinti Kristaus Kūną. Ši tarnystė buvo pradėta tam, kad į Kristaus Kūną - visas bažnyčias būtu sugražintas atstatymas ir padrąsinimas. Dirbdami vieningai kartu jie sėkmingai perteikė Dievo širdį tūkstančiams žmonių Jungtinėse Valstijose. Turėdami stiprią pranašavimo dovaną, John'as ir Meleana pamokslaudami atneša padrasinimą ir apreiškimą visų denominacijų tikintiesiems. 



Daugiau informacijos rasite internetiniame puslapyje http://johnharke.com


Susitikimai Vilniuje vyks:

Liepos 5 d. 19.00 val. Panevėžyje, 
PMTP salėje, J. Žemgulio g. 46

Liepos 6 ir 7 d. 18.00 val. Vilniuje, 
bažnyčios Kristaus paliepimas salėje, 
Architektų g. 152

Skaityti daugiau

Pašaukimas: 5 žingsniai į super dvasingumą

Taip pat galima nukrypti ir į kairę. Taigi, keletas žingsnių į kairę, kurie veda į „super dvasingumą“. Pagrindinė šio nuklydimo priežastis – atsisakymas priimti antrąjį pašaukimą tarnauti kitiems.

Pirmas žingsnis į kairę. Noras patikti Dievui ir dvasinėje srityje pasiekti didžiausią rezultatą, dėl Dievo atlikti kažką svarbaus ir didelio. Pasiryžimas visomis jėgomis patikti Dievui. To pasekoje, bendravimas su kitais tikinčiaisiais tampasunkesnis, nes jų dvasinis stovis ne toks geras, kaip tavo. Jie mažiau trokšta ir nori patikti Viešpačiui. Vis dar bandai pakelti, panešti ir suprasti kitus.

Antras žingsnis į kairę. Tau mažiau norisi bendrauti. Tu jauti, kad esi dvasingesnis, labiau nusižeminęs ir labiau trokšti Jam tarnauti, todėl nusprendi siekti dvasinių aukštumų be kitų pagalbos ir eiti greičiau, nes kiti „stabdo“. Tavo ypatingumo statusas po truputi atsijoja brolius ir seseris, nes kiti tampa ne tokie dvasingi ir neperspektyvūs. Kiti krikščionys seka paskui Jėzų per lėtai, tau norisi greitesnių rezultatų. Mažėja bendrų maldų, bendravimo ratas siaurėja. Širdyje auga kitų pateisimas, vis dažniau pastebi ir galvoji apie kitų trūkumus.

Trečias žingsnis į kairę. Gauni ypatingą misiją ir esi apdovanojamas už tokį atkaklų Viešpaties ieškojimą. Bendraujančių ratas mažėja. Atsiranda tik keli išrinktieji, tarp kurių tu esi ypatingas. Tu gauni vis didesnius apreiškimus, tarytum, pasinerdamas į tikrą dvasinį pasaulį. Trokšdamas būti dar arčiau Dievo, imiesi papildomų priemonių: ilgų pasninkų, naktinių maldų ir karštligiškai ieškai dvasinių potyrių, apreiškimų ir ypatingų patvirtinimų. Bendrauji tik su keliais išrinktaisiais. Širdyje auga kitų pateisimas, nes jie tokie lėti ir vangūs tarnauti Dievui. Jie visiškai nesupranta dvasinių dalykų. Tu manai, kad pagrindinė to priežastis yra jų paslėptos nuodėmės, religingumas ir pasaulietiškumas. Tu, tiesiog, degi dėl Dievo. Tai ženklas, kad esi ypatingas ir tave Viešpats galingai naudos ateityje.

Ketvirtas žingsnis į kairę. Tau atrodo, kad Biblija skirta tik pradedantiesiems, nes dabar tu pažįsti dvasios gelmes. Kiti nemoka skaityti Biblijos taip, kaip reikia. Beveik visi aplink tave eina blogu keliu arba yra tik „eiliniai“. Tu ruošiamas ypatingai misijai. Dievas tave parengs ir tu vėliau kitus vesi ir mokysi ypatingų dalykų. Tai, tiesiog, tavo misija ir artumo su Dievu rezultatas. Jam patinka, kad tu toks atsidavęs. Su kitais Dievas neturi laiko ir jėgų terliotis, bet tu, daug ko atsisakęs dėl Dievo ir taip nusižeminęs, esi ruošiamas ir skirtas Jo šlovei. Tu nori dar daugiau Jam patikti.

Penktas žingsnis į kairę. Tu visiškai atsiskiri ir tampi apaštalu. Tu myli Dievą, susikurtą apreiškimais, bet nepakeli visų nedvasingų. Tu atsiduodi visiškai Jam, atsisakydamas turto, pinigų, mažiau valgai, daug pasninkauji, ištisai meldiesi ir imiesi kitų papildomų priemonių sutramdyti save, kad galėtum gauti apreiškimą ir būti arčiau Dievo. Biblija skirta tik dvasios pirmokams, kaip ABC, apreiškimai ir balsai tampa pagrindiniu tavo vedliu. Tu pagal svarbą danguje esi antras po Kristaus (dėl visa ko į šį sąrašą įtrauki ir apaštalus). Tu ypač nusižeminęs, nuolankus, nes beveik nieko neturi ir alini save, daug dirbi maldose dėl Dievo. Tiki, kad ateis laikas ir visi „nedvasingi“ pamatys, kiek daug tu padarei dėl Dievo ir kaip Dievas tave vertina. 

Tokie nukrypimai galimi, tiek pavienio tikinčiojo, tiek visos bažnyčios gyvenime. Tačiau labai svarbu, kad bažnyčios pastoriai, lyderiai ir mokytojai eitų kelio viduriu ir nenuklystų, nei į dešinę, nei į kairę. Bažnyčios augimas priklauso nuo jų, nes koks yra pastorius ir lyderis, tokia yra ir visa bažnyčia. Todėl, ypač svarbu melstis ir palaikyti bažnyčios pastorius, mokytojus ir Dievo žodžio aiškintojus, kad meilė ir rūpestis bažnyčios nariais nebūtų pakeisti kontrole ir planavimu, o finansiniai ir materialūs dalykai netaptų priemone plėtoti ir išlaikyti bažnyčios struktūrą. 

Jėzaus mokymas žemėje buvo labai skirtingas ir dažnai nesuprantamas rašto žinovams ir aiškintojams, nes šiame mokyme nebuvo įsakymų, nurodymų ir detalių nuostatų, prie kurių buvo įpratę Senąjį Testamentą nagrinėjantys žydai. Jėzaus mokymas buvo paprastas, pateikiamas palyginimais ir lydimas realios jėgos, išlaisvinančios žmogų iš religinių varžtų ir įsakymų. Vis dėlto, prieš palikdamas savo mokinius, Jėzus paliko vienintelį įsakymą – mylėti vienas kitą.

Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą. (Jono 13:34)

Vienas iš daugelio krikščionių...

Ištrauka iš knygos Pašaukimas, 
Daugiau informacijos ir knygų www.jotikslas.lt

Ankstesnis straipsnis

Skaityti daugiau

Kelionė į "THIS IS THE DAY" festivalį

Apie festivalį sužinojau klausydamas krikščioniško radijo XFM, tačiau ten visas šis festivalis buvo pristatomas labiau kaip krikščioniškos grupės Jesus Culture koncertas. Kadangi tikiu Kristumi jau ne pirmus metus ir mano tikėjimas daro didelę įtaką mano gyvenimui, panašaus pobūdžio renginiai traukia mano širdį.

Pirmiausia verta paminėti tai, kad į šią kelionę išvykau visiškai atsitiktinai. Kartą klausydamas rytinės radijo laidos išgirdau, kad yra galimybė laimėti kelionę į šį festivalį, tuomet užsiregistravau žaidime, kurį vėliau pavyko laimėti. Ačiū Dievui!

Ir štai praėjus porai savaičių aš jau autobuse pilname radijo stoties XFM "fanų". Būrys nepažįstamų žmonių, pasiryžusių kelionėj, kurią organizavo XFM kolektyvas. Kelionė kainavo nei daug nei mažai - 150 €. Tikriausiai daugelis sutiktų su manimi, kad pinigai šioje situacijoje yra svarbus aspektas, nes išleistoji suma formuoja tam tikrus lūkesčius. Tačiau man tas negalioja, nes aš važiuoju nemokamai! Ar gali būti geriau... Jokių lūkesčių, tad viską įvertinti galėsiu labai objektyviai.

Pradėsiu nuo kelionės autobusu. Autobusas labiau priminė mikroautobusą ir visiems keleiviams užėmus savo vietas jame neliko nei vienos laisvos vietos. Išvažiavome apie 20val. Kelionė prasidėjo nuo maldos, prašant Dievo apsaugos ir palaiminimo. Sekėsi iš ties neblogai: keli sustojimai degalinėje, pasikalbėjimai, juokas, nuotaika gera. Atėjus miego metui tai padaryti buvo iš ties sudėtinga, ypač sėdintiems gale. Na o man pasisekė sugebėjau primigti ant autobuso grindų. Ryte atsibudome kiek pamiegoję ir tęsėme kelionę. Iš viso kelyje sugaišome 22val kol pasiekėme viešbutį Budapešte, kuriame ir apsistojome.

Viešbutyje mus pasitiko maloni gidė ir iškarto išvykome į pirmąją ekskursiją. Kadangi viešbutis buvo gan atokiai nuo miesto centro, važiavome tramvajumi. Kelionė trūko apie pusvalandį, tačiau neprailgo, nes tai buvo mano pirmoji kelionė tramvajumi, taip pat buvo daugybe vengrų kuriuos buvo įdomu stebėti. Labiausiai įsiminiau vieną jauną vaikiną, kuris atrodė kaip įprastas studentas, jis stovėjo vienas tramvajaus vagonų sandūroje ir gėrė vyną tiesiai iš butelio, gan neįprastas reginys viešoje vietoje. Atvykę į miesto centrą klausėmės gidės pasakojimų apie miestą ir netikėtai praėjome pro Lietuvos ambasadą, tai gerokai praskaidrino mūsų nuotaiką. Tuomet priėję upę, Dunojų, laivų prieplaukoje įlipome į laivą ir plaukėme juo. Išties Vengrija turi kuo pasigirti: įspūdingi vaizdai, miesto istorija bei Dunojus.

Kitą dieną ryte pratęsėme ekskursiją. Ekskursija buvo labai žaibiška, kai kurie atsilikdavo, nes nebuvo jėgų ekskursijos tempui palaikyti. Gidė norėjo per trejas valandas mums aprodyti visą Budapeštą! Žinoma jai nepavyko, nes tai didelis miestas, jame gyvena apie 2mln žmonių! Artėjant ekskursijos pabaigai galvoje vis labiau sukosi mintys apie festivalį. Tuomet judėjome link metro, kuriuo ir vykome į koncertą.

Šalia arenos kurioje viskas vyko, mus pasitiko apsauga ir gerai mus iškračiusi įleido prie bilietų tikrinimo eilių. Praėję patikrą atsidūrėme fojė, kur vyko prekyba Jesus Culture atributika, bei buvo gausu savanorių pasiruošusių kiekvienam padėti.

Kai užėjau į pagrindinę salę ten pamačiau jau vykstantį koncertą bei apie septynių tūkstančių žiūrovų salę. Vieni stovėjo vidury salės, stovimų vietų sektoriuje, kiti sėdėjo aplinkiniuose sektoriuose. Pasirodymas po pasirodymo, o Jesus Culture, dėl kurių dauguma ir važiavo, taip ir nematyti. Buvo repuojamos ir giedamos giesmės vengrų kalba vietinių atlikėjų. Nors nieko nesupratau savo dvasia jaučiau, kad visa tai šlovina Dievą. Pradėjau suprasti, kad šio renginio esmė yra skelbti Evangeliją netikintiems žmonėms, tai man priminė Lietuvoje vykusį festivalį "Vilties festivalis 2011", kuris vyko Siemens arenoje Vilniuje ir buvo organizuotas Billy Grahamo amerikiečių organizacijos. Pradėjau suprasti, kad tai visai ne Jesus Culture koncertas, nes vieną žinomą vengrų atlikėją keitė kitas. Nepaisant to, kad tikėjausi išvysti Jesus Culture koncertą, tai manęs visai nenuvylė, nes koncerto metu atmosfera buvo puiki. Giedojau giesmes vengriškai nieko nesuprasdamas ir mėgavausi tuo, nes lygiai taip pat kaip Lietuvoje taip ir Vengrijoje aš galiu pašlovinti mano Dievą, šios visatos Kūrėją. Verta paminėti, kad buvo ne vien krikščionys atlikėjai, o taip pat ir žymus Vengrijos atlikėjai. Vengrų atlikėjų aš nepažinojau, tačiau nebuvo sunku suprasti, kad jie neatlieka giesmių. Atsisukęs į savo kaimynę vengrę tik pasitikslinau ir ji tai aptvirtino. Giesmių ir dainų intarpų metu įvairūs žmonės skelbė Evangeliją apie Kristų, taip pat tą labai ryžtingai darė atlikėjai giesmių metu. Renginys buvo labiau orientuotas į vengrų publiką, nes tik retkarčiais pasirodydavo subtitrai ekrane tam, kad kitataučiai suvoktų kas esamuoju momentu vyksta ant scenos. Vienu metu joje buvo pakviesti įvairių denominacijų vyresnieji: sekmininkų pastorius, protestantų pastorius, babtistų pastorius, presbiterionų vyskupas, katalikų kunigas. Visi jie sustojo į vieną eilę ir tuo pat metu buvo atliekama viena giesmė kuri tarpais užtildavo ir kiekvienas jų meldėsi už savo šalį Vengriją. Taip pat išvydome vaizdo įrašą kuriame žydų rabinas sakė pasveikinimą vengrų kalba. Kiek supratau prieš tai, žmonės buvo raginami ieškoti dvasinių namų - bendruomenės, kurioje galėtų augti. Tad šią maldą galima buvo suprasti dviprasmiškai: kaip maldą arba kaip parodymą kur žmogus gali eiti. Asmeniškai man ši dalis patiko kaip tokia kurioje vyrauja vienybė tarp skirtingų denominacijų, tačiau nepatiko kad katalikybė pateikiama kaip lygiareikšmė alternatyva žmonėms besirenkantiems dvasinius namus, žinant tai, kad katalikų bendruomenėse yra daug stabmeldystės.

Praėjus maždaug keturioms valandoms nuo renginio pradžios, salėje prasidėjo šurmulys bei plojimai, nes scenoje buvo užgesintos šviesos, o tai reiškė, kad atėjo Jesus Culture eilė. Po 10 min tylos ir kaupimosi, po truputį pradėjo įjungti šviesas ir išvydome grupės Jesus Culture kontūrus. Buvo daug emocijų. Pirmąją giesmę atliko, kartu su Jesus Culture atvykęs krikščionių atlikėjas Martin Smith, tuomet pradėjo giedoti Jesus Culture, jie nepaliko abejingų. Salė vieningai giedojo jų populiarias giesmes, stovint minios viduryje apima nerealus jausmas, kai daugybe Dievo vaikų šlovina Jį. Jesus Culture kolektyvas kartu su Martin Smith kuklinosi ir už viską atidavė šlovę Dievui. Pasirodymo lūžis įvyko jiems atliekanti giesmę "Break Every Chain". Šioje giesmėje yra tokie žodžiai: Jėzaus vardas turi jėgą nutraukti visas grandines ar pančius. Giedant šią giesmę iš tiesų apima supratimas, kad Kristuje yra visa jėga nutraukti bet kokias grandines, ne kai kurias, bet visas grandines! Kas tai bebūtų kiekvieno gyvenime ar sunkumai santykiuose, ar finansiniai sunkumai, ar ligos, ar negalios Jis turi galia viską nutraukti ir ištraukti kiekvieną, kuris Jo šaukiasi iš bet kokio sunkumo. Neapsakomai geras jausmas kai tai supranti ir išgyveni. Iškarto po šios nuostabios giesmės muzikos grupės nariai ragino pakelti ranka kiekvieną kuris susiduria su bet kokiais sunkumais. Atsiliepė nemažai žmonių, o visi kiti supę tuos žmones buvo paraginti melstis už tuos kurie pakėlė ranką. Juk Jėzus veikia per mus ir Jis yra mumyse kai priimame Jį, tad mes turime tam įgaliojimą, visa tai buvo paskelbta nuo scenos, grupės nariai išskirtinai bandė pabrėžti, kad juose nėra nieko ypatingo, bet viską daro Dievas. Tuomet apsidairiau ir pamačiau žmogų iškelta ranka, priėjau prie jo. Prie jo jau buvo priėję žmonių tad aš prisijungiau ir meldžiausi už jį, skelbiau pergalę jo gyvenime. Toks yra mano darbas ir tai ką skelbiu ne aš darau, bet Dievas. Man labai patiko ši dalis, kadangi pasijaučiau ne kaip žiūrovas, bet kaip dalyvis, galintis patarnauti ten buvusiems žmonėms. Vėliau po maldos sekė daugybės žmonių pasakojimai kaip maldos metu jie pajautė, kad buvo išgydyti ir maldos buvo atsakytos. Pasisakyti buvo daug norinčių tad spėjo tik pirmosios eilės, na o aš tikiu, kad ir tas žmogus už kurį meldžiausi šiandien šlovina Dievą, nes Jis ištikimas ir atsakė į to žmogaus poreikį. Tuomet sekė dar kelios giesmės ir festivalis buvo baigtas. Atrodė, kad Jesus Culture grupės pasirodymas trūko tik kelias minutes, laikas praėjo labai greitai.

Iškarto po festivalio sėdome į autobusą ir judėjome namo. Kelione buvo labai ilga, tačiau buvau pilnas gerų emocijų. Praėjus dvidešimt vienai valandai buvome Vilniuje. Nepaisant to, kad iš viso kelionė autobusu užtrūko keturiasdešimt tris valandas, o pasibuvimas Vengrijoje tik dvidešimt aštuonias ir to, kad tai visai nebuvo Jesus Culture koncertas, o kasmetinis Vengrijoje vykstantis Evangelizacinis festivalis, kelione man labai patiko ir paliko daug nepamirštamų įspūdžių. Kaip už dyką tai labai gerai! Juokauju... Labai dėkoju XFM radijo stočiai už suorganizuotą kelionę!

Vitalijus

Skaityti daugiau

Pašaukimas: 5 žingsniai į pasaulietiškumą

Taigi, keletas žingsnių į dešinę, kurie veda į „pasaulietiškumą“. Pagrindinė šio nuklydimo priežastis – pirmojo pašaukimo sekti paskui Jėzų ir pasilikti Jame padėjimas į šalį.

Pirmas žingsnis į dešinę.

Atsiranda daug gerų darbų ir veiklos, kurie suryja visą laiką. Krikščioniškos diskusijos, bendravimas, problemų aptarimas tampa pagrindiniai tikėjimo ramsčiai. Atsiranda pirmieji dvasinio nuovargio požymiai. Melstis ir bendrauti su Viešpačiu asmeniškai darosi sunkiau, todėl vis dažniau tai yra pakeičiama krikščioniška knyga, filmu ar internetu. Asmeninio bendravimo su Viešpačiu trūkumą bandoma kompensuoti veikla, bendravimu ir gerais darbais. Po truputi širdyje atsiranda nepasitenkinimas ir murmėjimas, kad niekas nesikeičia.

Antras žingsnis į dešinę.

Plyšys tarp tavęs ir asmeninio bendravimo su Viešpačiu didėja. Susitinkama aptarti krikščionių problemas ir naujienas (kaip gyvena ta denominacija, ar atsimeni tą krikščionį, kas atsitiko tam ir kitam), gerai jaustis ir pasvajoti. Vis mažiau kalbama apie patį Jėzų. Norisi būti tik su tais, su kuriais malonu bendrauti. Susitaikoma su „nominaliu“ maldos ir Jo žodžio gyvenimu. Dingsta asmeninis Viešpaties vedimas, kuris iš lėto pakeičiamas bendravimu ir darbais. Aplinkui pastebima vis daugiau problemų, kurias bandoma spręsti diskusijomis, užimtumu, logika, socialine pagalba. Nuovargis tarnavime didėja, nematoma rezultatų ir perspektyvos, piktinamasi kitais, ieškoma atgaivos ir jėgų bendravime su mielais širdžiai tikinčiaisiais. Meldžiamasi vis daugiau „iš reikalo“, bandant “atidirbti” pagal maldų sąrašą.

Trečias žingsnis į dešinę.

Jėzus tampa gražiu prisiminimu iš „senų gerų laikų“, ši istorija dar jungia, bet vis daugiau atsiranda kitų pakaitalų: bendri pomėgiai, diskusijos ir įvairūs interesai. Pasaulio dvasia pamažu įeina į bendravimą, tampama, tiesiog, būreliu, socialiniu klubu, linksma kompanija, draugaujančia šeima. Problemos tokios pat, kaip ir pas netikinčius, sprendimai irgi tokie patys. Vis dar vengiama didžiųjų nuodėmių, (paleistuvystė, vagystė ir t. t.), bet visa kita tampa normalu. Problemas (taip vadinant smulkiąsias nuodėmes) bandoma užkaišyti frazėmis: „Viešpats juk myli ir supranta“, „viskas bus gerai“, „išsispręs vėliau“. Kartais meldžiamasi, laiminant maistą, dėkojant už gyvenimą. Malda tampa sunkiu lažu, kurio neįmanoma panešti. Svarbu, kad išlikčiau geras krikščionis be didelių nuodėmių. Bandoma, tiesiog, ,„susitvarkyti gyvenimą“ – darbas, šeima, pomėgiai, interesai, kažkokia veikla, kurioje būtų nors šiek tiek gerų darbų nuraminti sąžinei.

Ketvirtas žingsnis į dešinę.

Išnyksta bet koks skirtumas tarp tikinčiųjų ir kitų socialinių grupių. Bendravime padaugėja ginčų, diskusijų ir paskalų, kartais paminimas ir Jėzaus vardas. Gyvenimas su problemomis tampa „normaliu“, jos sprendžiamos tais pačiais metodais, kaip ir pasaulyje: išsisukinėjimu, kompromisais, apkalbomis, paskalomis ir t.t. Didžiosios nuodėmės ateina į gyvenimą kaip neišvengiamybė. Gyvenimas tampa rutina, nėra nei lašelio jėgų pasipriešinti rutinai. Malda ir Dievo žodis tampa apsunkinimu ir neveikia, sprendžiant rimtas ir dideles problemas (nuodėmes). Pasiguodžiama, kad Dievas vis tiek myli, nes, logiškai mąstant, visi taip gyvena.

Penktas žingsnis į dešinę.

Visiškas sugrįžimas į pasaulį. Visi taip elgiasi. Gyvenimas niekuo nesiskiria nuo netikinčiojo, įskaitant ir didžiąsias nuodėmes. Jei, kas paklausia, ar tiki į Dievą, tu užtikrintai atsakai „taip“. Tai viskas, kas tave skiria nuo kitų.

Vienas iš daugelio krikščionių...

Ištrauka iš knygos Pašaukimas, 
Daugiau informacijos ir knygų www.jotikslas.lt

Ankstesnis straipsnis

Kitas straipsnis

Skaityti daugiau

Pašaukimas: Pusiausvyra tarp dviejų pašaukimų

Viešpats turi du pašaukimus tavo gyvenimui.<...> pirmąjį pašaukimą ateiti, pasilikti Jėzuje Kristuje ir augti Jo pažinimu <...> antrąjį pašaukimą tarnauti kitiems, patepimą, įvedimą į jį bei jo išlaikymą. Šie du pašaukimai yra neatskiriami ir priklauso vienas nuo kito. Savo išminti Viešpats susiejo juos ir padarė neatskiriamus, kad tu neišklystum iš kelio.

Kada esi pirmajame pašaukime ir asmeniškai bendrauji su Jėzumi, Jis skatina tave tarnauti kitiems, suteikdamas patepimą ir jėgą įvykdyti tai. Iš kitos pusės, kada tarnauji kitiems, tu skatinamas Šventosios Dvasios grįžti prie pirmojo pašaukimo ir semtis jėgų iš Viešpaties, nes tavo tarnystė priklauso nuo asmeninio ryšio su Viešpačiu. Šie du pašaukimai vienas be kito negali. Tu negali tarnauti kitiems be asmeninio ryšio su Viešpačiu, o bendraudamas su Juo negali nebūti skatinamas tarnauti kitiems.

Tik laikydamas abu pašaukimus, tu eini kelio viduriu ir neišklysti į kelkraščius. Kada stengiesi vykdyti tik kurį nors vieną pašaukimą, tada artėji prie kelkraščio. Jei nuo kelio vidurio pradedi judėti į dešinę ir tavo visą laiką užima tik tarnystė, tada Šventoji Dvasia skatina tave grįžti prie Viešpaties kojų ir skirti laiko asmeniniam bendravimui, tokiu būdu sulaikydama tave nuo paklydimo. Bet, jei atsiskiri ir vien tik bendrauji su Viešpačiu, tada Ji primena ir skatina tave tarnauti kitiems ir būti toje tarnystėje, kurią tau paskyrė. Šventosios Dvasios vedimas yra virš šių dviejų pašaukimų, Ji veda ir mokina tave išlaikyti pusiausvyrą ir nenuklysti, nei į kairę, nei į dešinę.

Neįmanoma pasirinkti ir būti tik viename iš šių pašaukimų. Asmeninis bendravimas su Viešpačiu yra pagrindinis, esminis ir svarbiausias pašaukimas. Nuo jo priklauso, kada ir kaip tu būsi įvestas į tarnavimą, tačiau, jei bendrausi tik su Viešpačiu, atsiskirsi ir pamesi antrąjį pašaukimą, tai pasiklysi. Apaštalas Povilas rašė savo laiške, kad jis turi skelbti Evangeliją kitiems, nes tai jo pareiga, kuriai buvo pašauktas. Jeigu skelbiu Evangeliją, neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina pareiga, ir vargas man, jei Evangelijos neskelbčiau! (1 Korintiečiams 9:16)

Tačiau, pasinėrus tik į tarnavimą, kad ir Viešpaties paskirtą, gali greitai pavargti ir užgniaužti į tave liejamą patepimą, nes tau reikalingas poilsis Viešpatyje ir laikas asmeniniam bendravimui su Juo. Todėl subrendusio krikščionio pagrindinis iššūkis tampa, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp šių pašaukimų - tarp asmeninio bendravimo ir tarnystės? Kaip atsiriboti nuo begalės darbų, pareigų ir pagalbos kitiems ir rasti laiko Viešpačiui, tačiau, kaip bendraujant su Juo, išlikti ištikimu ir tarnauti kitiems visa širdimi? Šventoji Dvasia visada veda kelio viduriu, o kada mes slystame į dešinę arba į kairę, Ji ragina, skatina ir moko paklusti Jos vedimui, sugrąžindama mus į kelio vidurį. Tik virš kelio yra Šventosios Dvasios vedimas. Jei mes ignoruojame Jos balsą ir einame patys, tada pradedame klysti. Pasukus į kairę arba į dešinę, yra pametamas pats svarbiausias dalykas – Šventosios Dvasios vedimas. Be jo mūsų gyvenimas iš lėto progresuoja nuklydime į dešinę „pasaulietiškumą“ arba į kairę „super dvasingumą“. Pasukimas į šonus iš pradžių nėra toks drastiškas, matomas ir staigus. Nuklydimas nuo kelio vidurio vyksta palaipsniui, iš lėto, žingsnis po žingsnio. Jei pasiliekame pirmame nuklydimo žingsnyje, tada žengiame ir antrąjį, kol galop, išsukame pilnai iš kelio.

Vienas iš daugelio krikščionių...                                                             

Kitas straipsnis

Ištrauka iš knygos Pašaukimas, 
Daugiau informacijos ir knygų www.jotikslas.lt

Skaityti daugiau