Eric Mataxas
Mes
visi žinome apie baisias aplinkybes, su kuriomis susiduria
krikščionys islamiškame pasaulyje. Netgi baltieji rūmai galų
gale krikščionių persekiojimą Irake ir Sirijoje pavadino
genocidu.
Tačiau
yra dar viena vieta pasaulyje, kur religinė laisvė atsidūrė
pavojuje – Rusija.
Tai
yra iš dalies netikėta. Galų gale po sovietinė Rusija didžiuojasi
savo krikščioniškuoju paveldu. Jos prezidentas, Vladimiras
Putinas, save pristatė kaip Rusijos ortodoksijos čempioną. Jo
pozicija ginanti tradicinę santuoką ir oponuojanti homoseksualiems
aktyvistams pelnė gausią pagarbą ir palaikymą iš daugelio
krikščionių.
Tačiau
paklauskime Donaldo Ossewaarde’o, ar jis mano, kad Putinas ir
Putino Rusija yra religijos laisvės čempionai. Ossewaarde’as –
baptistų misionierius iš JAV, buvo vienas iš pirmųjų, kuriems
teko
palikti šalį
dėl neseniai priimto „Yarovaya“ įstatymo
„Yarovaya“
įstatymas (rus. Закон Яровой), kuris neva turėtu būti antiteroristinis ir
užtikrinantis viešąjį saugumą, draudžia „religinius
susirinkimus neregistruotose vietose“, draudžia skelbti religinius
įsitikinimus internetu ir suteikia daugiau teisių Rusijos
pareigūnams apriboti atvykimą ir net išvykimą iš šalies.
Kadangi
naujasis įstatymas sukuria rimų apribojimų evangelizacijai (arba
kaip Rusijos valdžia vadina - „prozelityzavimui“), nėra sunku
nutuokti, kaip baptistų misionierius galėtu „prisivirti sau
košės“.
Naujasis
įstatymas „misionierišką darbą“ apibūdina kaip „religinės
asociacijos veiklą, skirtą skleisti informaciją apie jos tikėjimą
tarp žmonių, kurie nėra tos religinės asociacijos dalyviai
(nariai, sekėjai), su tikslu tuos žmones padaryti dalyviais
(nariais, sekėjais).
Veikla,
patenkanti po šiuo apibrėžimu gali būti „atliekama „be
kliūčių“ [paskirtose] bažnyčiose ir kitose religinėse
vietose… [ir tai yra] aiškiai draudžiama vykdyti misionierišką
veiklą privačiose patalpose.“
Ossewaarde’as
buvo areštuotas už tai, kad rengė Biblijos studijas savo namuose
ir paviešino informaciją apie jas. Jam už tai buvo skirta 40 000
rublių, arba 625 JAV dolerių bauda. Dar daugiau – Rusijos teismo
paskirtas advokatas įspėjo jį sutikti su baudos skyrimu ir palikti
Maskvą. Tačiau
Ossewaare’as šį sprendimą apskundė.
Kitos
grupės, kaip septintosios dienos adventistai, mormonai ir ypač
sekmininkai yra teisėtai susirūpinę dėl to kas bus toliau.
Rusijos sekmininkų sąjungos lyderis krikščionių teisių grupės
Forum 18, esančios Osle, pasakė, kad „vietinės policijos
pareigūnas atėjo į namus, kur grupė sekmininkų susitinka
kiekvieną sekmadienį … [ir] su pasitenkinimu išrėžė: „dabar
jie įgyvendina įstatymą ir aš išvysiu jus visus lauk iš čia.“
Taip
naujasis įstatymas gresia tapti dar vienu skyriumi jau ir taip visą
amžių besitęsiančioje Rusijos sekmininkų persekiojimo
istorijoje.
Yra
visiškai aišku, kad naujasis įstatymas turi labai mažai ką
bendro (jei iš vis turi) su krikščionybės gynimu ir turi daug
bendro su rusiškuoju nacionalizmu. Deividas Aikmanas sakė žurnalui
„Christianity Today“ - „Rusijos ortodoksų bažnyčia yra
rusiškojo nacionalizmo tvirtovės, pastatytos Vladimiro Putino
dalis… Viskas, kas nesutampa su šia kryptimi yra reali grėsmė,
ar tai būtu evangelikų sekmininkų misionieriai ar bet kas kitas.“
Esmė
yra tame, kad islamistai ir hindu nacionalistai taip pat žiūri į
nebendradarbiaujančius krikščionis kaip į grėsmę jų pačių
„gerosios visuomenės“ sampratai. Ir kol [ačiū Dievui] Rusija
nenaudoja smurto – bent jau kol kas ne – religinės laisvės
apribojimas
yra realus kaip niekad.
Taigi,
savo susirūpinimą ir nepasitenkinimą mes turim padaryti aiškų
valstybės departamentui, baltiesiems rūmams ir mūsų išrinktiems
atstovams. Ir jei mes negalim priversti savęs to padaryti, mes mažų
mažiausiai turim turėt padorumo nustoti garbinti Vladimirą Putiną.
Versta iš BreakPoint
